Didžiausios automobilių gamintojų inžinerinės klaidos

/www.shutterstock.com nuotr./

Kai kada automobilių gamintojai tyčia arba netyčia į gamybą paleidžia tokius automobilius, kurie savo konstrukcijoje turi vieną arba net kelias ydas. Tai galėjo būti greitai susidėvintys smagračiai, nepatikima pavarų dėžė ir taip toliau. Nemažai daliai savininkų tenka susidurti su savo automobilio kaprizais bei brangiai tvarkyti opias problemas. Vis dėlto, yra istorijoje buvę ir tokių atvejų, kada sunku pateisinti automobilių gamintojų aplaidumą. Dėl jų klaidos pačios transporto priemonės ne tik pavirsdavo labai rizikingu pirkiniu, tačiau kai kuriais atvejais net būdavo pavojingi gyvybei.

Ford Pinto degalų bakas

Susidūrimai su galine kito automobilio dalimi – pati dažniausia avarijos forma. Tačiau tuo pačiu metu tai yra ir mažiausiai gyvybei pavojingas avarijų tipas. Bent jau, jeigu nevairuojate Ford Pinto arba to nedarėte aštuntajame XXa. dešimtmetyje.
Kada kalbame apie gamintojų klaidas grasinusias kelių eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, būtina pakalbėti apie Ford Pinto. Tai buvo dviduris hečbekas, kuriam JAV kompanija kėlė ambicingus tikslus. Iš esmės, per 10 metų laikotarpį, nuo konvejerio nuriedėję 3 milijonai šių hečbekų atnešė labai daug pelno, tačiau itin pakenkė Ford‘o bei visos JAV automobilių pramonės reputacijai visuomenės akyse.
To priežastis buvo gana aiškiai suprantama. Matote, Ford Pinto inžinieriai sumąstė įdomų konstrukcinį sprendimą – montuoti kuro baką už galinės automobilio ašies. Toks sprendimas viską surėdė taip, kad pakakdavo gana nesmarkaus smūgio į Pinto galą ir automobilis tikrai neretais atvejais užsidegdavo. Kuro bakas tiesiog perskildavo pusiau ir jo turinys nesunkiai virsdavo į liepsną. Tiek vyriausybė, tiek žiniasklaida ėmėsi kovoti prieš šio automobilio tolesnį pardavimą, tačiau lobistai ir didelė Detroito įtaka tuometinei JAV ekonomikai neatnešė teisingumo.
https://youtu.be/rcNeorjXMrE

Trabant kėbulas

Kada kalba pasisuka apie vokiškus automobilius, visi vienareikšmiškai gali sutarti – jų kokybė būna nepriekaištinga. Galbūt apie eksterjero ar salono išvaizdą diskutuoti galima, tačiau surinkimo kokybe bei didžiąja dauguma inžinerinių sprendimų abejoti tikrai neverta. BMW, Audi, Mercedes-Benz, Porsche, visi bus kokybiški ir patvarūs, toliau viskas priklauso tik nuo priežiūros. Tačiau ne visa vokiška inžinerija tokia tobula, kaip būtų galima pamanyti. Ir automobilių pramonėje pasitaikė labai blogų sprendimų.
Trabant buvo gaminamas komunistinėje Rytų Vokietijoje. Čia didesnę įtaką darė SSRS politika bei technologijos, o ne šalimais klestinčios VFR pramonė. Dėl to, VDR gaminti Trabantai buvo konstruojami ne iš metalo, o iš duroplasto, komunizmo alternatyvos aliuminiui. Duroplastas – plastiko derva sustiprinta medvilne arba vilna... Įsivaizduokite, kad nuo avarijos ar stulpo jus saugo sustiprintas siūlų kamuolys... Nenuostabu, kad patekęs į autoįvykį Trabant tiesiog subyrėdavo. Visgi galima pagirti gamintojus už tai, kad pagalvojo apie aplinką, mat duroplastą labai lengva perdirbti arba utilizuoti... Trabant negauna pakankamai pagyrų už buvimą pirmu, visiškai perdirbamu automobiliu...
https://www.youtube.com/watch?v=oF4phDLfGF4

Dodge Viper šoniniai išmetimo vamzdžiai

Viper‘is pasirodė su trenksmu. Vos atvykęs į pirmąsias parodas SR I kėbulo kupė pritraukė milžinišką žiniasklaidos ir susidomėjusių žmonių dėmesį. Tai buvo labai išskirtinės išvaizdos amerikietiškas sportinis automobilis, turėjęs sudaryti konkurenciją Corvett‘ei. Deja, bet galu varomas Dodge buvo itin kietas riešutas nepatyrusiems vairuotojams, dėl to daug jų buvo perparduoti dėl to, jog „buvo neįmanoma jų suvaldyti“ arba išvežti į laužyną, nes trenkėsi į medį ar elektros stulpą. Tai nebuvo vien tik masyvaus 8 litrų V10 su 400AG kaltė. Iš tiesų, Viper buvo be galo nestabilus, pigiai surinktas ir ne iki galo apgalvotas gražiai atrodantis automobilis. Nors patyrusio vairuotojo rankose tai galėjo būti tikra raketa, dauguma pirkėjų save labiau galėjo priskirti avantiūristų kategorijai.
Tarp labiausiai pastebimų automobilio dalių buvo po šoninėmis durelėmis sumontuoti atviri išmetamųjų dujų vamzdžiai. Atrodė jie kietai, tačiau jie paversdavo išlipimą iš automobilio tikru pragaru. Tiesiogine to žodžio prasme. Matote, iš žemo kupė, kuriame nėra tiek daug vietos kojoms, išlipti yra gana sudėtinga. Reikia arba labai nepatogiai persisukti, arba iškelti vieną koją ir vėliau iškelti kitą. Nesvarbu kurį būdą vairuotojai ir keleiviai pasirinkdavo, jie priliesdavo itin įkaitusį išmetamųjų dujų vamzdžio metalą. Nudegdavo kojų plaukai, žmonės patirdavo rimtų sužalojimų. Aišku, kaip būdinga JAV automobilių gamintojams, ši problema išspręsta buvo tik po 4-5 metų, naujo modelio Viper‘yje paslėpus išmetimo vamzdžius po plastmasine apdaila.

Rotorinis variklis – autobuse

Mazda yra pelniusi didžiulę fanų meilę už rotorinius variklius bei jų pritaikymą. Žymiausiame RX-7 modelyje šie varikliai sukurdavo unikalų, daug kam malonų garsą bei leido pasiekti itin aukštas apsukas. Sportiniame automobilyje toks variklis tikrai tinka. Aukštasūkis, griausmingas – tai charakteristikos, kurios geriausiai apibūdina greito automobilio variklį, o ne keleivinį transportą.
Nepaisant sveiko proto peršamos logikos, Mazda inžinieriai tokį motorą įmontavo į 26 vietų (mikro)autobusą Mazda Parkway Rotary 26. Tiesa, sprendimas iš dalies ir pasiteisino, kadangi autobusiukai buvo gana greiti bei tikrai labai tylūs, daug tylesni už dyzelinius ar įprastus benzininius autobusus. Deja, bet sprendimas visumoje buvo klaida. Judant į įkalnę ar judriame eisme šis variklis buvo nelabai efektyvus, o ir patikimumas neprilygo dyzeliui ar įprastam benzinui. Rotorius iš autobusų pasaulio, „deja“, bet pasitraukė.

Ford Explorer – prastos Firestone padangos

Problema čia buvo ne tik Ford, tačiau ir padangas gaminančios bendrovės Firestone aplaidumas. Matote, nuo 1991 metų visureigis Ford Explorer galėjo būti komplektuojamas su žymaus gamintojo Firestone padangomis. Dauguma pirkėjų tokią opciją mielai rinkosi, kadangi Firestone yra žymus, labai sėkmingas prekės ženklas. Deja, bet dėl tokio pasirinkimo teko brangiai sumokėti.
Nors ir žinojo, kad naujasis Explorer yra labai nestabiliai valdomas ir tikrai neįveiktų „Briedžio testo“, kaip ir įprasta JAV gamintojui – Ford nerūpestingai stebėjo augančius pardavimus ir menkai suko galvą dėl visureigio bėdų. Tačiau sudėjus šią problemą su nepatikimomis ir yrančiomis bei plyštančiomis Firestone padangomis, gamintojas jau nebeturėjo kur trauktis. Šios problemos per dešimtmetį prisidėjo prie 200 mirčių, tad 2001 Ford atšaukė 6,5 milijono Explorer tam, kad pakeistų padangas.
https://www.youtube.com/watch?v=qeqvS_fsjcs